išmintėlis

išmintė̃lis, -ė smob. (2) J.Jabl; [K] žr. išmintėlė 2: Išvisėlis yra ne išmintė̃lis J. Kurs daug išmano, tas išmintė̃lis J. Kam gi išlaikyti, jei ne jam, tam mano išmintėliui Pč.